Kaip pagerinti vaiko nuotaiką

Daugelis vaikų gerai žino, kas yra liūdesys, nuobodulys, susierzinimas ir pyktis.

Vaikystė turėtų būti laimingas tarpsnis, deja, taip nutinka ne visada; daugelis vaikų gerai žino, kas yra liūdesys, nuobodulys, susierzinimas ir pyktis. Kartais, vaikams skiriama antidepresantų, tačiau tyrimais įrodyta, kad jie neveiksmingi, vaistai turi daug šalutinių poveikių, be to, padidėja savižudybės rizika. laimei, yra kur kas geresnių sprendimo būdų, todėl jei vaikas daug verkia, nenori dalyvauti u-siėmimuose, yra prastos nuomonės apie save, nusiteikęs priešiškai prieš kitus arba galvoja apie savižudybę, galite jam padėti.

Liūdesio priežastys

Pyktis yra viena tų emocijų, kurių mums, ir ypač vaikams, nevalia rodyti. Kai kurie vaikai – supykę dėl įvykių mokykloje, su draugais ar namuose – slepia savo pyktį po depresijos kauke. Nors tėvai savo atžalai gali smarkiai padėti, kiekvienam vaikui naudinga turėti dar vieną atjaučiantį ir norintį jį išklausyti suaugusįjį, kuris nėra vienas iš tėvų; su juo galima pasikalbėti ir išgirsti patarimų, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Pavyzdžiui, „Vaikų linija“ kasdien sulaukia apytikriai 2000 skambučių iš vaikų, kurie jaučiasi apimti nevilties ir sielvarto.

Psichologinės vaikų sveikatos srityje viena labiausiai nepripažintų tiesų yra mitybos vaidmuo. Užtikrindami, kad vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, ne tik pakelsime jam nuotaiką, bet ir suteiksime energijos bei motyvacijos įveikti gyvenimo sunkumus. Tik nedaugelis psichoterapeutų ir pediatrų suvokia, kaip smarkiai pagerėtų gydymo rezultatai, jeigu jie padėtų vaikamssureguliuoti smegenų biocheminius procesus.

Keletas dažnai sutinkamų su mityba susijusių sutrikimų gali pabloginti vaiko nuotaiką ir sumažinti motyvaciją.

Nuotaiką neigiamai veikiantys veiksniai:

  • Sutrikusi cukraus pusiausvyra kraujuje (dažniausiai siejama su pernelyg dideliais suvartojamo cukraus ir kofeino kiekiais).

  • Maistinių medžiagų trūkumas (vitaminų B3, B6, B12, C, folio rūgšties, cinko, magnio ir polinesočiųjų riebalų rūgščių).

  • Triptofano ir tirozino (medžiagų, kurios padeda formuoti neuromediatorius) stygius.

  • Alergijos ir jautrumas tam tikroms medžiagoms arba produktams.

Nestabilus cukraus kiekis kraujyje turi didelės įtakos blogai nuotaikai, tačiau tai – lengvai išsprendžiama problema. Vaikams galime padėti kas rytą ruošdami sveikus pusryčius ir kitus įprastus dienos valgius bei užkandžius, kuriuos sudaro natūralūs, neperdirbti maisto produktai. O ką daryti su pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis?

Tinkamai subalansuota mityba – ginklas prieš liūdesį

Geriausia nuotaiką pakelia vitaminai B3, B12 ir folio rūgštis; taip pat vitaminas B6, cinkas, magnis ir polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač omega-3.

Folio rūgštis randama žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, sėklose ir pupelėse. Pernelyg daug vaikų šių produktų nemėgsta, nors jų poveikis gali nustebinti. Folio rūgštis ir B grupės vitaminai dalyvauja biocheminiuose procesuose, kurie bendrai vadinami metilinimu; šie procesai atsakingi už vaiko motyvaciją ir laimės jausmą skatinančių neuromediatorių pusiausvyrą.

Protinei sveikatai svarbiausi magnis ir cinkas. Jau kalbėjome, kaip cinkas padeda mažinti sutrikimus, depresiją ir lėtinę protinę veiklą. Magnis atpalaiduoja smegenų ir raumenų ląsteles; paprastai kai jo trūksta, vargina raumenų skausmai, mėšlungis ir spazmai, nerimas, irzlumas ir nemiga. Vaikų organizme magnio dažniausiai stinga, bet jo išteklius galima papildyti. Magnio yra riešutuose ir sėklose, daržovėse bei vaisiuose, ypač tamsžalėse lapinėse daržovėse, tokiose kaip lapiniai kopūstai arba špinatai. Vaikai šių produktų turėtų valgyti kiekvieną dieną ir dar papildomai gauti 50-100 mg magnio.

Riebalų rūgštys padeda kovoti su depresija

Omega-3 riebalų rūgščių naudą jau žinote; ji taip pat svarbi laimės pojūčiui. Tikėtina, kad kuo daugiau omega-3 riebių rūgščių vaiko kraujuje, tuo geresnis bus serotonino – laimės neuromediatoriaus – lygis. Profesorius Džozefas Hibelnas atrado, kad da-nai -uvį valgantys žmonės rečiau serga depresija. Jis sako: „Polinesočios riebalų rūgštys formuoja naujus, o ne bando atkurti senus serotonino darinius – tai daug veiksmingiau.“ Atlikta daug tyrymų, įrodančių, kad omega-3 riebalų rūgštys veiksmingai gydo depresiją; geriausiai šį darbą atlieka EPR.

Londono Hamersmito ligoninės profesorius Basantas Puris atliko nedidelį tyrimą. Jis nusprendė vienam pacientui – 21 metų studentui, kuris vartojo įvairiausius antidepresantus, nors nė vieni jų nedavė teigiamų rezultatų – duoti etil-EPR. Paciento buvo labai maža savivertė, sutrikęs miego ritmas, dingęs apetitas, jam sunkiai sekėsi bendrauti ir vaikinas dažnai galvodavo apie savižudybę. Mėnesį vartojęs papildus su omega-3 riebalų rūgštimis, pacientas nebenorėjo nusižudyti, o po devynių mėnesių jo depresija buvo išgydyta.

Parašykite komentarą